Konjakas

Konjakas (nuo pranc. Cognac – miestas Prancūzijos Šarantos departamente) – brendis, gaminamas Prancūzijos Konjako (Cognac) miesto apylinkėse, laikantis valstybinės organizacijos Bureau National Interprofessionel du Cognac nustatytų reikalavimų:
Gėrimas turi būti pagamintas griežtai apibrėžtame Cognac regione, ne mažiau 90 % turi sudaryti Ugni blanc, Folle blanche ir Colombard veislių vynuogių (faktiškai, dauguma konjakų gaminama tik iš Ugni blanc vynuogių).
Vyno spiritas, iš kurio daromas konjakas, turi būti pagamintas dvigubos distiliacijos būdu.
Turi būti brandintas (sendintas) prancūziško ąžuolo statinėse ne mažiau, nei 2 metus.
Kitame pietvakarių Prancūzijos regione gaminamas kitas panašus brendis – armanjakas.

Vyno klasifikacija

Vynas klasifikuojamas pagal daugelį kriterijų: vynuogių veisles, gamybos vietovę ir būdą,statines, maišymą, išlaikymą, spalvą, saldumą ir gamybos metus.

Stalo vynas – Europoje tai pigiausias vynas, skirtas vartoti su maistu, be informacijos apie geografinę kilmę ar vynuogių rūšį.
JAV stalo vynu vadinamas bet koks neputojantis nespirituotas vynas, silpnesnis nei 14 % alkoholio tūrio.
Rūšinis vynas – aukštesnės kokybės vynas su nurodyta geografine kilme ir vynuogių rūšimi. Dėl kiekvienos šalies skirtingo reglamentavimo, klimato, dirvožemio ir tradicijų, rūšiniai vynai paprastai skirstomi pagal regionus.
Rūšiniai vynai, geografinės nuorodos, leistini vyndarystės būdai kiekvienoje šalyje reglamentuojami atskirai. Pvz., Prancūzijoje skiriamos 3 pagrindinės kategorijos: krašto vynas (Vin de Pays), reglamentuotas aukščiausios kokybės vynas (Vin Délimité de Qualité Superieure) ir kontroliuojamos kilmės vynas (Appellation d’origine contrôlée, AOC).
Putojantis vynas – vynas su angliarūgšte, susidariusia fermentacijos metu arba pridėta vėliau.
Žinomiausios putojančio vyno rūšys, gaminamos tradiciniu dvigubos fermentacijos būdu – šampanas (Prancūzija), Cava (Ispanija), Spumante (Italija), Sekt (Vokietija).
Pusiau putojantis vynas – jo slėgis mažesnis nei 2,5 atmosferos (Frizzante (Italija), Vino de Aguja (Ispanija), Petillant (Prancūzija).
Rožinis vynas – vynas, kurio spalva gali būti įvairiausia – nuo vos blyškios, pilkšvos rožinės iki ryškios ir gilios, priklausomai nuo vynui gaminti naudojamų vynuogių ir maceracijos trukmės, t. y. to, kiek ilgai vynuogių odelės mirkomos vynuogių sultyse.
Desertinis vynas – turi daug cukraus (nuo 50 g/l iki 400 g/l).
Spirituotas vynas – fermentacija dirbtinai sustabdyta, įpylus spirito (paprastai brendžio), arba papildomai spiritas įpilamas pasibaigus fermentacijai.
Šie vynai paprastai būna saldūs. Žinomiausios rūšys – portveinas, Madera, taip pat žinoma marsala.
Vyno spalva labiausiai priklauso nuo to, ar fermentacijos metu sultyse paliekama uogos odelė. Daugumos vynuogių veislių (net ir tamsios spalvos uogų) sultys yra šviesios ir skaidrios. Raudonos spalvos vynas gaunamas tuomet, kai vynas daromas iš tamsių vynuogių, paliekant jų odeles fermentacijos metu. Atskyrus odeles, tų pačių vynuogių vynas būtų šviesus.

Vynas

Vynas (lot. Vinum ) – natūralus alkoholinis gėrimas. Stiprumas 9-14 %, Gruzijos ir Kretos karštu būdu raugintų vynų – iki 16 %. Gaminamas fermentuojant vynuogių sultis, kartais su spirito priedais.
Į vyną panašūs gėrimai gaunami fermentuojant kitų vaisių ir uogų sultis (vaisinis vynas), medaus tirpalą (midus). Lietuvoje obuolių vynu vadinamas sidras – gėrimas iš raugintų obuolių sulčių. Ryžių vynu kartais vadinama sakė, nors pagal gaminimo būdą ji yra panašesnė į alų.
Iš kai kurių vyno rūšių gaminami likeriai, o distiliuojant vyną, gaunamas konjakas, armanjakas ir kitos brendžio rūšys.
Vynas yra populiarus gėrimas, geriamas grynas, kartais – skiedžiamas vandeniu. Vartojamas su daugeliu Europos ir Viduržemio jūros virtuvės patiekalų. Jis ir pats yra kai kurių patiekalų sudėtinė dalis.
Valgant, geriami raudonieji, baltieji ir putojantys vynai, turintys 10-12 % alkoholio tūrio. Stipresnieji (14-20 % alkoholio tūrio, spirituoti) vynai geriami kaip aperityvai arba desertas.
Raudonasis vynas paprastai geriamas kambario temperatūros – šitaip vynas labiau garuoja, ir tampa aromatingesnis. Kai kurias labai aromatingas raudonojo vyno rūšis (pvz., Chinon arba Beaujolais) patariama gerti atšaldytas.
Baltasis vynas dažnai pateikiamas atšaldytas. Kai kurias vyno rūšis siūloma prieš geriant perpilti į kitą talpą – perpylimo metu vynas kontaktuoja su oru, o butelyje pasilieka didžioji dalis nuosėdų.
Daugelio vyno rūšių etiketėse rekomenduojama vyno butelį palikti atkimštą maždaug 1 valandai (tai vadinama vyno kvėpavimu), kitas – patariama gerti iškart atkimšus.
Aukštesnės kokybės vynai paprastai įvardijami pagal 2 pagrindinius elementus – vynuogių veislę (pvz., Pinot, Chardonnay, Merlot) arba pagaminimo vietovę (pvz., Bordeaux, Rioja, Chianti). Europoje paprastai vynas įvardijamas pagal abu šiuos elementus. Ne Europos šalių vynai dažniau įvardijami pagal vynuogių rūšį, tačiau vis labiau plinta ir žymėjimas pagal vietovę (pvz., Napa Valley, Barossa Valley, Willamette Valley, Cafayate, Marlborough, Walla Walla).
Daugeliu atvejų regiono pavadinimą galima naudoti tik tuomet, kai vynas pagamintas tam regionui valstybės nustatytos tvarkos. Dėl to daugelis regionų įvardijimų (Bordeaux, Rioja, Mosel, Chianti) reiškia ne tik geografinę vyno pagaminimo vietovę, bet ir to vyno stilių. Šie valstybės reglamentuojami pavadinimai vadinami apeliacija.